Saturnas ...charakteristika...

Saturnas - tolimiausia iš senovėje žinotų planetų, puikiai matoma plika akimi. Tiesa, iki teleskopo išradimo nebuvo galimybės pamatyti jo žiedų, kurie yra vienas gražiausių objektų visame danguje. Saturno vidutinis nuotolis nuo Saulės 1427 mln. km, apskriejimo periodas 29,46 metų. Jo opozicijos kartojasi kas 378 paros, taigi Saturną galima stebėti kelis mėnesius kasmet.

Fizikinės charakteristikos
Saturnas yra antroji pagal dydį planeta. Jo pusiaujinis skersmuo 120 660 km, ašigalinis - gerokai trumpesnis, t. y. planeta labai paplokščia. Taip yra, visų pirma, dėl mažo vidutinio tankio, kuris mažesnis negu vandens (tuo Saturnas išsiskiria tarp didžiųjų planetų), antra, dėl spartaus sukimosi apie ašį. Sukimosi periodas ties pusiauju 10 h 14 min, ties ašigaliais maždaug 26 min ilgesnis. Sunku tiksliai nustatyti Saturno sukimosi periodą, kadangi jo paviršiuje nesimato jokių ryškių darinių.

Saturnas - dujų milžinas, kurio svarbiausias sandas yra vandenilis. Jame šiek tiek daugiau metano ir mažiau amoniako negu Jupiteryje; matyt, dėl žemos temperatūros amoniakas Saturno atmosferoje sušąla. Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu Žemės, laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi bemaž toks pat kaip Žemėje.

Pagrindinė Saturno sandaros medžiaga - vandenilis. Arti branduolio, kur aukšta temperatūra ir didelis slėgis, vandenilis įgyja metalo savybių. Saturno magnetinį lauką atrado "Pionierius-11", pasiekęs Saturno apylinkes 1979 m.

Žiūrint pro vidutinės galios teleskopą, Saturnas atrodo kaip gelsvas skrituliukas, kurį, panašiai kaip Jupiterį, kerta debesų juostos, tik kur kas blyškesnės. Dėmės Saturno atmosferoje retos, bet jų yra; viena tokių dėmių - 1933 m. anglų astronomijos mėgėjo Vilio Hėjaus pastebėta balta dėmė, kuri gan gerai matėsi, bet netrukus išplito ir išnyko. Tai veikiausiai buvo dujų srautas, pakilęs iš gilesnių atmosferos sluoksnių. Saturne nėra dėmių, kurios galėtų prilygti Jupiterio Raudonajai Dėmei. Išskyrus juostas, visi dariniai Saturno paviršiuje yra laikini ir greitai kinta.

Saturno žiedų sistema
Pagrindinė Saturno puošmena yra jo žiedai. Du ryškius A ir B žiedus skiria platus tarpas, jo atradėjo Džovanio Kasinio (1625-1712) garbei vadinamas Kasinio plyšiu. Arčiau planetos yra blyškesnis pusiau skaidrus žiedas, kurį 1850 m. Harvardo observatorijoje (JAV) atrado Viljamas Bondas (1789-1859) ir, nepriklausomai nuo jo, Anglijoje - V. R. Deivis. Šis žiedas vadinamas krepiniu, arba tiesiog C žiedu. Laikui bėgant pasirodydavo pranešimų apie atrastus naujus žiedus. 1909 m. prancūzai atrado labai tamsų žiedą A žiedo išorėje. Jis buvo pažymėtas D raide. Iki KA skrydžių astronomai abejojo dėl atrandamų naujų žiedų, taip pat dėl properšų žieduose, iš kurių geriausiai žinomas Enkės plyšys. Manyta, kad tai veikiau žiedo netolygumai negu tikros properšos kaip Kasinio plyšys.

Eduaro Rošo vardu vadinamas ribinis atstumas tarp planetos centro ir jos palydovo, kuriam sumažėjus, palydovą suardytų planetų trauka. Saturno žiedai yra Rošo ribos viduje, todėl negali būti nei kieti, nei skysti ištisiniai lankai. Žiedai susideda iš palyginti smulkių ledo arba ledu padengtų dalelių, kurių kiekviena skrieja aplink Saturną orbita tarytum mažytis palydovas. Kasinio plyšys - tai vidinių Saturno palydovų traukos padarinys - palydovai išviliojo iš čia didumą žiedo dalelių.

Saturno žiedus palankiu metu galima pamatyti pro nedidelį teleskopą. Žiedai yra planetos pusiaujo plokštumoje, taigi dažnai matomi kampu. Kai žiedų sistema atsukta į Žemę briauna, kaip buvo 1966 ir 1980 m., ji įžiūrima pro didelius teleskopus tik kaip plona šviesi atkarpėlė. Tai rodo, kad žiedų sistema, kurios skersmuo 272 000 km, yra labai plona. Sprendžiant pagal "Vojadžerio-2", skriejusio pro žiedų sistemą, nuotraukas, jų storis vos 150- 200 m.

Kosminių stočių informacija
Saturnas yra labai toli nuo Žemės, ir kosminės stotys jį pasiekia tik per keletą metų. Pirmasis Saturno žvalgas buvo "Pionierius-11", 1974 m. gruodžio mėn. jis aplankė Jupiterį ir perdavė į Žeme nuotrauką bei gausybe duomenų; po to buvo nukreiptas į Saturną, kurį pasiekė 1979 m. rugsėjo l d. 1980 ir 1981 m. pro Saturną praskriejo "Vojadžeris-1" ir "Vojadžeris-2", iš Žemės paleisti 1977 m., o 1979 m. aplankė Jupiterį. Visos trys stotys perdavė Saturno debesų, jo žiedų bei palydovų nuotraukų, atrado ir tyrė planetos magnetinį lauką. Buvo atrasta naujų žiedų, paaiškėjo, kad atskiri žiedai susideda iš šimtų siauručių žiedelių. Aplankęs Saturną, "Vojadžeris-2" pasuko Urano link.

<<<grįžti