Uranas ...charakteristika...
Uranas ir jo keistas posvyris
Uraną
įmanoma pamatyti ir plika akimi, tik nuostabu, kad iki V. Heršelio atsitiktinio
atradimo jo niekas nepastebėjo. Tai planeta milžinė. Jos skersmuo - 50 800 km,
t. y. dukart mažesnis negu Saturno. Urano išoriniai sluoksniai yra dujiniai,
o paviršiaus temperatūra labai žema. Pro teleskopą Uranas matoma kaip žalsvas
skritulys.
Urano vidutinis nuotolis nuo Saulės 2870 mln. km, apskriejimo periodas 84 metai. Aplink savo ašį Uranas apsisuka per 17 h 14 min (nustatė "Vojadžeris-2"). Labai keistas Urano sukimosi ašies posvyris, lygus 98°, t. y. Urano ašis su statmeniu į orbitos plokštumą sudaro didesnį negu 90° kampą. Dėl to, žiūrint iš Žemės, matoma arba kuris nors Urano ašigalis, arba pusiaujas, einantis per skritulio centrą beveik vertikaliai. Kodėl Urano ašis taip pasvirusi - tebėra paslaptis. Tokiomis sąlygomis planetos ašigaliuose naktis trunka net 21 Žemės metus.
Žinių apie Uraną pagausėjo po "Vojadžerio-2" vizito prie šios planetos. 1986 m. sausio mėnesį ši stotis perdavė Urano ir jo didžiųjų palydovų nuotraukas. Iki tol buvo žinomi 5 Urano palydovai; "Vojadžeris-2" atrado dar 10, taigi kol kas žinoma, kad Uranas turi 15 palydovų. Iš jų didžiausias yra Titanija (skersmuo 1590 km), po jo eina Oberonas (1550 km), Umbrielis (1190 km), Arielis (1160 km) ir Miranda (485 km). Naujai atrastieji palydovai yra maži, vos 40-160 km skersmens. "Vojadžeris-2" atrado ir tyrė Urano magnetinį lauką, fotografavo jo žiedus, atrastus 1977 m. kovo mėnesį iš Žemės.